ŽEMĖS IŠPIRKIMAS

.

Gimtoji žemė“ pasakoja apie sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės išpirkimą (2 dalis)

2015 m. rugsėjo 22 d.   2015 m., Bendrojo naudojimo žemė, Žiniasklaida   

Vykdant žemės reformą, didžiąją dalį sodininkų bendrijų teritorijoms priklausiusios žemės sodininkai mėgėjai privatizavo. Likusi nedidelė dalis valstybinės buvo priskirta bendro naudojimo žemei. Nuo 2004 metų bendrijos šią žemę galėjo nusipirkti savo poreikiams, kaip ir bendrijų nariai įsiterpusius neprivatizuotus sklypelius pagal jų nominalią vertę. Ar tai iš tikrųjų vertėjo daryti?
Apie tai siūlome pasiklausyti LRT radijo laidos „Gimtoji žemė" pasakoja: (garsinis įrašas)
lietuvossodai.lt/2015/09/22/gimtoji-zeme-pasakoja-apie-sodininku-bendriju-bendrojo-naudojimo-zemes-ispirkima-2-dalis/#more-6949

Visą 2015-07-23 laidos įrašą galite rasti LRT svetainėje.

DĖL KO TEISIAMĖS SU NŽT

.Ištrauka iš rašto rašyto p. S/b Žara pirmininkei. Šio rašto ji nerodo, atsakymo į paklausimą neduoda, todėl tenka viešinti, dėl ko bylinėjamasi su Nacionaline žemė tarnyba. Tenka manyti,kad nesuplanavus kelio servitutų  prie valstybinės žemės -  miškelio esančio šalia pirmininkės sklypų, bandoma blokuoti visus priėjimus, kad vėliau, atsiradus progai - privatizuoti. Gal aš neteisus, laukiu bet nesulaukiu atsakymo su išaiškinimu kad  klystu. Gaila, tokios jos užmačios, kelinti metai vilkina kitų bendrijos narių papildomų žemės plotų įsigijimą. 

 ------------------------------------------------------------------------------

VISUOTINIS SUSIRINKIMAS 2015.06.29

.S/b "Žara" Visuotinio susirinkimo dokumentai skelbiami labai pavėluotai, nes jų pateikimas buvo ilgai vilkinamas. 
Valdybos narys Vytautas Bulota rašė skundą 1-jam Vilniaus miesto policijos komisariatui, kad uždrausti interneto svetainėje talpinti viešo susirinkimo nuotraukas, bendrijos protokolus ir aktus. Pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos inspekcijos išaiškinimą viešus susirinkimus filmuoti ir fotografuoti nėra draudžiama, jei ta medžiaga nenaudojama komercinei veiklai. Nuotraukas ir dokumentus talpinti internete irgi nedraudžiama su sąlyga, kad nebūtų pažeidžiami žmogaus garbė ir orumas, nesityčiojama iš jų, bei neviešinami jų duomenys: asmens kodas, adresas.
 Svetainė stengiasi siekti bendrijos veiklos viešumo ir skaidrumo, o kovotojai prieš ją matyt nori ką tai nuslėpti. 
Atsakymo, į Valdybos nariams rašytą laišką, iki šio laiko negaunu, o susirinkusi Valdyba svarstė, kad reikia uždrausti bendrijos veiklos viešinimą, nors to nedraudžia ADTAĮ. 
Apie valdybos pirmininkės pretenzijas Nacionalinei žemės tarnybai pranešime artimiausiu metu.

Protokolo kopijos kokybė bloga, kad ją pasididinti naudokite: Ctrl su klavišu +

KOMENTARAS: Revizijos komisijos aktų nesiteikė pateikti, todėl talpinami susirinkimo metu, pasirašymui paruošti dokumentai.

LAIŠKAS VALDYBOS NARIAMS

Visuotinio susirinkimo protokolo ir Revizijos komisijos aktų patvirtintų kopijų dar negaunu, nors kreipiausi jau 2 kartus
Visuotinio susirinkimo protokolas galų gale gautas 2015.09.24 d. ir greit bus patalpintas.

Išsiųstavaldybos nariams: A. Sruogai, R. Girdžiuvienei, V. Samoškai, H. Makutėnui, V. Bajoriūnui ir I. Gudiškytei

Laba diena gerb. s/b „Žara“  valdybos nariai,

Siunčiu Jums s/b „Žara“ Visuotinio susirinkimo, įvykusio 2015-06-29 Ūkinės–finansinės veiklos Revizijos komisijos akto kopijas (3 lapai, susirinkimo metu trūko 2 parašų) bei prašau Jūsų padėti išsiaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu didelės bendrijos lėšų sumos (virš 2800 €) išleidžiamos teisinėms paslaugoms pirkti ir teismų žyminiams mokesčiams apmokėti.

1. Dalį teisinių išlaidų bylinėjantis dėl bendrijos kelių ir prieš V.Bičkų valdybos pirmininkė R.Girdžiuvienė iš dalies bandė paaiškinti,  tačiau išlaidos, nurodytos revizijos akto p.9, p.10, p.12 ir p.13 taip ir liko neaiškios. Visos šios išlaidos 2014 metų Visuotiniame susirinkime nesvarstytos ir neplanuotos.

2. Ar valdybos nariai žino ir matė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimą Nr.1SD-(8.2.)-3983, kurį pirmininkė siekia panaikinti per teismą?

3. Kyla klausimas, ar valdybos pirmininkė turėjo teisę naudoti nemažas lėšų sumas neturėdama leidimo bylinėtis (Visuotinio susirinkimo pritarimo), ir tokiu būdu galimai viršijo savo įgaliojimus?

4. Iki šiol nėra suprantamai paaiškinta, kaip 12 vnt. žemės plotelių, skirtų bendriems bendrijos poreikiams, kuriems turi būti atliekami kadastriniai matavimai, pavirto į 20 vnt.. Kas tokį sprendimą priėmė? Tokie sprendimai galimi tik Visuotiniame susirinkime.
Gerb. Valdybos nariai, norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę dėl aukščiau  minėtų bendrijos lėšų panaudojimo (švaistymo). Lauksiu išaiškinimo ir Visuotinio susirinkimo protokolo bei Revizijos komisijos akto kopijų.

Pagarbiai

Albinas Čiurlys
s/b „Žara“ revizijos komisijos narys
tel. 8-683-28935
2015.07.08

S/B ŽARA VISUOTINIS 2015.06.29

.

1

2

Atsiprašau už nepakankamai kokybiškas nuotraukas -  pasitaisysiu   3

4

SUSIRINKIMO REPORTAŽAS:

Susirinkimo pirmininku išrinktas A. Sruoga
Susirinkimo sekretore - Rūta Indriliūnienė

Valdybos pirmininkė savo ataskaitoje paminėjo nuveiktus darbus iš kurių didžiausias teismų maratonai:
- su Vilniaus raj. savivaldybe dėl bendrijos sodo kalių perdavimo;
- dėl 341 sklypo atsiradusio vandenvietės teritorijoje;
- dėl Nac. žemės tarnybos sprendimo Nr. 1SD-(8.2.)-3983 panaikinimo;
- advokatams, žyminiams mokesčiams, kitoms teisinėms paslaugoms išleista - virš 2800 €
- kelių remontas - 1049 €
- per ataskaitinį laikotarpį surinkta rinkliavų - 1546 €

Debatuose buvo aiškintasi:
- ar galima sutvarkyti bendrijos narių duomenų bazę, nes ji pasenusi, pasikeitimai neįvedami;
- valdybos posėdžiai turėtų būti nors kas ketvirtį, būtina rašyti protokolus, ko dabar nėra;
- į valdyba rinkti naujų, jaunesnių narių, dabar vis paliekama sena valdyba;
- ši kartą į valdyba pateko naujas narys I. Gudiškytė;
- revizijos komisija palikta senos sudėties, nors pirmininkė prieštaravo;
- neaišku iš kur atsirado papildomi 8 išperkami sklypai, kokie jie neaišku, pirmininkės žodžiais, esą  
    suskaidyti senieji. Pirmininkė pažadėjo tai patikslinti el. paštu;
- pareikštos pretenzijos pirmininkei, dėl jos atžarios kalbos su interesantu s/b nariu -  telefonu ir prie jos sklypo vartų;
- pareikšta pretenzija svetainės adresu,  dėl panaudoto žodžio "ciniškai";
 - ar reikalinga tiek teismų su didžiulėmis išlaidomis; kas priėmė sprendimus dėl teismų pradėjimo.

Nutarimuose priimta:
- išsiųsti paštu laiškus- priminimus skolininkams;
- nerinkti nario mokesčio;
- apgenėti medžius po elektros linijomis, atsakingi sklypų savininkai;
ir
Šis reportažas nėra oficialus dokumentas.
 Per mėnesį, gavus Visuotinio susirinkimo protokolą ir revizijos komisijos aktą, jie bus patalpinti šioje svetainėje.

MEDŽIŲ IR KRŪMŲ SODINIMAS SKLYPE

.
Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
Jame teigiama, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumai matuojami nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos – planuose pažymėtos linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Krūmai ir gyvatvorės turi būti sodinami ne arčiau kaip 1 metras nuo minėtų ribų; žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 metrai, kiti medžiai – 3 metrai. Jei formuojate gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.
Jeigu sklypas yra sodo bendrijoje, tuomet reikia vadovautis Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymu. Šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje rašoma, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore  per  šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo  sklypo  savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo  naudojimo  teritorija,  -  rašytinį sodininkų bendrijos valdybos  ar  pirmininko  sutikimą.
Sodinant ir auginant medžius ir krūmus sodo sklype būtina laikytis šių reikalavimų.
- aukštaūgiai  medžiai,  aukštesni  kaip  3  m,  sodinami  ne mažesniu  kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo  dalyje  arčiau  kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
- žemaūgiai  medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
- krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
- mažesniais,  negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais  medžiai  ir  krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri  Želdynų  įstatymo  ir  jo  įgyvendinamųjų  teisės  aktų nustatyta tvarka.

http://www.daraupats.lt/aplinka/kiemas/medziu-ir-krumu-sodinimo-atstumai-nuo-kaimyninio-sklypo.d?id=68095602#ixzz3bjcarT9k

DĖL SODO KELIŲ

Į sodininkų prašymus atsižvelgta. Keliai pradėti tvarkyti. Tai gera naujiena sodininkams. Kaip pranešta, artimiausiu metu bus atliekami kelių greideriavimo darbai stengiantis vandens nuvedimui suformuoti griovelius pagal kelią. Tai sveikintina iniciatyva. 2015.05.05

Sodo ŽARA keliai netvarkomi, prašyk nepašyk, tas pat. Gerbiamieji ponai, pirmininke Regina Girdžiuviene, valdybos narį Visvaldai Samoška, nebekankinkite sodininkų. Jei Jūs privažiuojate prie savo fazendų,kelius pasitvarkėte, tai daugelis kitų vargsta vargelį.

Sodų gyventojams sužibo viltis

2015 m. kovo 23 d.   2015 m., Kelių priežiūra, Sodininkų bendrijų kelių perdavimas savivaldybėms, Žiniasklaida   Komentarų nėra Ne vienerius metus nesprendžiamos sodų bendrijų infrastruktūros problemos kitąmet gali bent šiek tiek pasistūmėti į priekį. Kai kurioms sodų bendrijoms tapus gyvenamaisiais kvartalais jų gyventojai ir toliau važinėja jokių reikalavimų neatitinkančiais keliais. Praėjusių metų pabaigoje priimtose Sodininkų bendrijų įstatymo pataisose numatyta, kad nuo liepos pabaigos, bendrijų prašymu, kelius ir gatves perima ir tvarko savivaldybės, o iki to laiko Vyriausybė patvirtins tvarką, kaip tai bus daroma. 
Sodų bendrijų asociacijos valdybos narys Eidigintas Germanavičius sako, kad labai svarbu pradėti savivaldybėms perimti bendrijų kelius.
„Sodų teritorijos pasidaro tarsi niekieno, panašiai kaip užsienio ambasada. Lietuva saugo iki ambasados vartų, o kas darosi už vartų, tai jau yra ambasados reikalas. Taigi mes esame lygiai tokie patys ambasadoriai, savivaldybė nesikiša, jiems neįdomu, kas viduje darosi. Taigi dėmesys labai menkas“, – DELFI komentavo jis.
Pasak jo, po nepriklausomybės atgavimo sodininkai liko vieni, todėl siūloma arba panaikinti šias bendrijas ir perduoti jas savivaldybėms, arba atsisukti į sodų bendrijų gyventojus ir nustatyti jų pareigas, kaip yra miestuose ir kaimuose. Tokius pasiūlymus jis sako nusiuntęs visoms Seimo frakcijoms.
„Taigi miestuose jos galėtų būti kaip miesto rajonas, o kaimuose kaip kaimas“, – svarstė pašnekovas.
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovas Vidmantas Bezaras sakė, kad iki kovo 15 d. visos savivaldybės turėjo parašyti savo skaičiavimus, kiek lėšų joms reikės bendrijų kelių perėmimui. Kovo 13-ąją savo skaičiavimus buvo pateikusios 23 iš 60 savivaldybių.
„Pagal tai bus numatomos lėšos valstybės biudžete, taigi tai yra tik proceso pradžia. Tačiau tų sodų bendrijų, kur pirmaisiais metais bus galima kažką padaryti, bus labai maža dalis. Drastiškų pasikeitimų tikrai nebus“, – DELFI komentavo jis.
Surinkus skaičiavimus, dalis reikiamų lėšų bus įtrauktos skaičiuojant 2016 m. biudžetą.

PLAČIAU: 
http://www.lietuvossodai.lt/2015/03/23/sodu-gyventojams-suzibo-viltis/#more-4431