Kokia yra namo sodų bendrijoje įteisinimo tvarka?

Klausimas: Sodo sklype ūkio būdu baigiu statyti gyvenamąjį namą. Kokia jo įteisinimo tvarka? Kokie dokumentai reikalingi namo pripažinimui tinkamu naudoti bei įregistravimui Registrų centre? 
Atsako Dovilė Aleksienė, UAB „Statikada" technikos direktorė 
Statybos užbaigimo procedūros Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais atliekamos vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas" (Žin., 2010, Nr. 116-5947; 2011, Nr. 61-2916) (toliau - Reglamentas) nuostatomis, išduodant statybos užbaigimo aktą arba surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, patvirtinančius, kad statinys pastatytas pagal statinio projekto sprendinius. Taigi, laikoma, kad statinio statyba baigta, kai projekto sprendiniai įgyvendinti 100 procentų. 1-2 butų namai gali būti pripažinti tinkamais naudoti įrengus bent vieną kambarį, virtuvę ir sanitarinį mazgą su projekte numatyta nuotekų surinkimo bei pašalinimo įranga, užbaigus fasadų apdailą ir sutvarkius sklypą nuo gatvės pusės, jeigu tokios būklės namo pripažinimas tinkamu naudoti numatytas projekte. (Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 VI.29)
Reglamento 42 punkte numatyta išimtis, kad žiemos metu, nesant galimybės užbaigti sklypo sutvarkymo darbų, procedūros gali būti atliekamos ir Aktas pasirašomas neužbaigus šių darbų, tačiau, jei pastatytą statinį ar jo dalis yra įsigiję tretieji asmenys, Aktas gali būti pasirašytas tik statybos užbaigimo komisijai pateikus dokumentą, patvirtinantį statytojo įsipareigojimą tretiesiems asmenims per nustatytą terminą užbaigti sklypo sutvarkymo darbus.
Būtinų dokumentų sąrašas:
1. Statinio projektas (techninis projektas ir darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas dviem etapais; techninis - darbo projektas, jei projektavimas buvo vykdomas vienu etapu; supaprastintas projektas II grupės nesudėtingiems statiniams) su nustatyta tvarka atliktais ir įteisintais pakeitimais, papildymais bei taisymais;
2. Statybos leidimas;  Naujų statinių (išskyrus nesudėtingus) pagrindinių ašių nužymėjimo aktai bei schemos;
3. Sklypo, kuriame yra naujai pastatytų arba rekonstruotų (keičiant užstatymo plotą) statinių, geodezinė nuotrauka; Inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos;
4. Inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktai (jei yra komunaliniai tinklai); Paslėptų darbų patikrinimo aktai;

5. Geriamojo vandens kokybės tyrimo, projekte numatytų triukšmo, vibracijos, apšvietimo ir kitų matavimų dokumentai;

6. Pastato garso klasifikavimo protokolas - privalomas pripažįstant tinkamais naudoti naujus gyvenamuosius pastatus (išskyrus vienbučius namus). Privalomas statiniams, pradėtiems projektuoti po 2004 m. sausio 1 d;
7. Laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis (kai jie numatyti statinio projekte) aktai, metalo konstrukcijų suvirintų jungčių apžiūrėjimo ir matavimų aktai bei jų patikrinimo neardančiais metodais (kai projekte nurodyti privalomų patikrinimų neardančiais metodais kiekiai ir būdai) išvados, metalo ir medžio konstrukcijų padengimo priešgaisrinėmis dangomis bei medžio konstrukcijų antiseptinimo paslėptų darbų aktai;

8. Statinio kadastrinių matavimų byla;

9. Pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Visi turimi dokumentai turi būti nuskenuoti ne didesnėmis kaip 10 Mb duomenų rinkmenomis ir įrašyti į kompaktinį diską.

PASTABOS VISUOTINIO SUSIRINKIMO PROTOKOLUI

Albinas Čiurlys
s/b Žara revizijos komisijos narys



S/B Žara                         2013-09-05
Visuotinio susirinkimo pirmininkaujančiam A.Sruogai
Susirinkimui sekretoriaujančiai I.Sadauskienei

Kopija:  Valdybai ir valdybos pirmininkei R.Girdžiuvienei

PASTABOS
DĖL VISUOTINIO 2013-06-12 S/B ŽARA SUSIRINKIMO PROTOKOLO

Vadovaudamasis Civilinio Kodekso 2.92 straipsniu „Pastabos dėl protokolo“:
1. Dalyvavę posėdyje (susirinkime) asmenys turi teisę pareikšti pastabų dėl protokolo per tris dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne ilgiau nei per tris dienas ir steigimo dokumentų protokolui surašyti nustatytą maksimalų terminą.
2. Pastabos dėl protokolo pridedamos prie protokolo ir nurodoma, ar protokolą pasirašę asmenys su jomis sutinka, ar nesutinka.
3. Pastabų dėl protokolo nepareiškimas neriboja teisės ginčyti juridinio asmens organo nutarimus.
teikiu šias pastabas dėl visuotinio s/b Žara susirinkimo protokolo:
1. Visuotinio susirinkimo protokolas parengtas ir pateiktas gerokai viršijus nustatytus terminus, surašytas selektyviai (praleidžiant susirinkime keltas svarbias temas ir diskusijas), jame yra laisvos kūrybos elementų. Kai protokolas surašomas ir pateikiamas praėjus daugiau kaip 2,5 mėnesio po susirinkimo, jame dalyvavusiems nariams sumažėja galimybių įvertinti protokolo išsamumą bei atitikimą tikrovei, o nedalyvavusieji gali susidaryti klaidingą vaizdą apie susirinkimo turinį, kalbas ir diskusijas. Protokolo reikalavau du kartus – 2013-07-04 ir 2013-08-06, tačiau laiku negavau nei atsakymo, nei protokolo.
2. R.Girdžiuvienė savo kalboje pareiškė, jog „negalėjo anksčiau (past. - 2012 metais) sušaukti susirinkimo, kadangi tik dabar gavo revizijos komisijos išvadas“. Kadangi nedalyvavo L.Langienė ir R.Kanajeva, nebuvo galimybių išsiaiškinti – kodėl taip vėlai pateikta revizijos ataskaita. Matyt, kaip seka iš valdybos ataskaitos (kur parašyta, kad „valdyba dirbo darniai“), apie nuveiktus darbus ir įvykdytus planus per 2 paskutinius metus duomenų nėra ir pasakoti R.Girdžiuvienei nebuvo apie ką - pateikti tik keli kuklūs buhalteriniai skaičiai apie gautas įplaukas ir išlaidas.
3. Taip pat R.Girdžiuvienė pabrėžė, kad ji, kaip bendrijos narys, irgi turi savo asmeninių interesų (past. - matyt, dėl žemės, žr. p.7).
4. Revizijos komisijos narys A. Čiurlys pateikė ir Visuotiniame susirinkime perskaitė S/b Žara  veiklos vertinimo protokolą (viso 10 punktų). Susirinkimo pirmininkas A. Sruoga pareiškė, kad protokolas prijungiamas prie revizijos akto. Susirinkimas tam neprieštaravo, tad jo svarstymų nebuvo. Tačiau susirinkimo protokole tai pateikta kaip „atskira A.Čiurlio nuomonė“.
5. Nepaisant nustatytos susirinkimų organizavimo tvarkos, „susirinkimo valdybos nutarimų pasiūlymų projektas“ prieš susirinkimą bendrijos nariams išplatintas nebuvo, tačiau į susirinkimo protokolą kaip jo priedas – jis įdėtas. Reikia pastebėti, kad susirinkimo dienotvarkės ir „pasiūlymų projekto“ turinys bei kai kurie skaičiai nesutampa (pvz. kadastrinių matavimų kainos).
6. Protokole neužfiksuota blogų magistralinio kelio vietų sutvarkymas, kuri kėlė R. Biekša ir kiti, bei pirmininkės R. Girdžiuvienės atsakymas jam: „jei turėjai lėšų ir galėjai pasistatyti namą, rask jų ir keliui tvarkyti“.
7. Protokole neužfiksuota iškilusi bendrijos žemėtvarkos projekto aptarimo tema. A.Tamošiūnas pateikė susirinkimui brėžinius ir paaiškino, kad nei Nacionalinė Žemės tarnyba, nei Vilniaus rajono Žemėtvarka projekto nederins, kadangi jis yra su esminiais trūkumais (bendrijos teritorijoje esančio miško dalijimasis tarp valdybos pirmininkės R.Girdžiuvienės šeimos narių, valdybos nario H. Makutėno ir kitų asmenų viršijus valstybės nustatytą 4 a normatyvą, kai bendras šių sklypų plotas – 115 arų). Naudojasi šia žeme konkretūs asmenys, o nuomą moka visa bendrija. Paklausus, o ką reikėtų tokioje situacijoje daryti – atsakymas buvo vienas – skubiai taisyti projektą ir teikti jį žemėtvarkai iš naujo (tą buvo galima padaryti jau seniai – nuo 2009 metų). Deja, reakcijos į šį pasiūlymą iš R.Girdžiuvienės ir valdybos nebebuvo. Klausimas iš kokių lėšų vykdomi sklypų projektavimo darbai irgi liko neatsakytas.
8. Protokole neužfiksuota diskusija dėl „tikslinės 100 Lt įmokos nuo sklypo“ už bendrijos planuojamus išsipirkti vandens telkinius ir kitus sklypus bei jų geodezinius matavimus. A.Čiurlio revizijos išvadose aiškiai nurodyta, jog toks, anksčiau įformintas „nutarimas“ neturi teisinės galios. Papildomai A.Tamošiūnas nurodė, jog tokios rinkliavos yra dar ir neproporcingos – vandens telkiniais naudosis ribotas ratas žmonių (jis pats neprieina nė prie vieno tvenkinio ir jais nesinaudoja), kitas klausimas – kodėl nuo sklypo (yra tokių, kurie turi 6-12 arų sklypus). Taip pat iškilo klausimas – kodėl tokio mokėjimo prievolė netaikoma valdybos nariams? Vien tik A.Sruoga teigė, jog jis yra apmokėjęs (past. - už visus 3 sklypus?). Tuomet R.Girdžiuvienė ir pareiškė, jog kitu atveju valdyba „pasiims tiek lėšų, kiek būtų kainavę pirmininko ir buhalterio „išlaikymas“ nuo 2006 metų“. A.Tamošiūnas nurodė, kad tai bus neteisėta. Deja, protokole jam prirašyta frazė, kurios jis nesakė.
9. Dėl valdybos rinkimų. Buvo pasiūlyta į valdybą įtraukti naujų narių. Deja, nuo tokio pasiūlymo dalyvavusieji atsisakė. Taigi, valdybą rinko 24 bendrijos nariai ir 4 valdybos nariai, kurie nepasikuklino ir balsavo patys už save (past. – bendras balsuotojų skaičius sudaro mažiau kaip 10 proc. bendrijos narių). Iš 6 valdybos narių susirinkime dalyvavo tik keturi, likusieji du išrinkti už akių.
10. Protokole įrašyta, kad R.Girdžiuvienė perrinkta valdybos pirmininke, nors tokio rinkimo nebuvo.Protokole įrašyta, kad revizijos komisijos pirmininke išrinkta L.Langienė, nors tokio rinkimo nebuvo.
11. Revizijos komisijos pirmininką gali rinkti komisijos nariai, bet susirinkime nebuvo nei L. Langienės, nei R. Kanajevos. Į revizijos komisiją R Girdžiuvienės siūlymu už akių išrinktas K.Kibickas (susirinkime nedalyvavo).
12. Prašau pateiktas pastabas, pagal CK 2.92 straipsnį priimti ir pridėti prie protokolo, bei informuoti pareiškėją apie jų priėmimą arba motyvus, jei jos priimtos nepilnai..

Pagarbiai

Albinas Čiurlys
868328935

SODO KELIAI

LIETUVOS RYTAS 2013.08.26 d. 8 pusl. LR korespondentė Audrė Srėbalienė

Prieš metus įsigaliojusios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos kol kas neišlygino nė vieno sodininkų bendrijas vagojančių šunkelių duobės.
Nuo 2013-ųjų sausio bendrijų kelių priežiūra turi rūpintis savivaldybės, bet pastarosios tokios prievolės kratosi lyg velnias kryžiaus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ne kartą aiškino, kad centrinė valdžia, kitiems numesdama rūpesčius, bet neskirdama finansavimo, mano, jog viską išsprendžia. Tad 15 tūkst. kilometrų gatvelių sodininkų bendrijose ir šį rudenį bus neišbrendamos.

Vienos sodininkų bendrijos, pernai atsiradus įstatymui, išsyk numojo ranka. Kitos surinko iš gyventojų pinigus kadastriniams matavimams atlikti. Tačiau niekam to neprireikė.
"Sodininkai veltui išleido pinigus, kuriuos surinko. Niekam tie matavimai šiuo metu nereikalingi", - sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Eidigintas Germanavičius.
Nors numatyta, kad šias išlaidas turi kompensuoti savivaldybės, kol kas poįstatyminiai teisės aktai to daryti jų neįpareigojo.
Šiuo metu sodininkų bendrijos - trejopos. Vienos įkurtos miestų teritorijose, kitos - greta miestų, trečios gerokai nuo jų nutolusios.
"Jos ateityje vis tiek išnyks. Tos, kurios yra miestuose ar šalia jų, turi būti perduotos miestų žiniai. Visos kitos turėtų tapti kaimo gyvenvietėmis", - įsitikinęs E. Germanavičius.
Tačiau kol sodininkų bendrijos kybo tarp dangaus ir žemės, jos negali pasinaudoti jokia ES parama: nei ta kuri skiriama gyvenviečių infrastruktūrai sutvarkyti, nei ta, už kurios lėšas yra įgyvendinami vandentvarkos projektai ...

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymu prieš pora mėnesių buvo sudaryta darbo grupė soduose gyvenančių žmonių bėdoms spręsti. Iki lapkričio ji turi parengti teisės nuostatus, kurie gal būt padės tvarkyti sodininkų bendrijų kelius.

Plačiau skaitykite minėtame straipsnyje ...

AR SKLYPO RIBOS TURI BŪTI SUDERINTOS SU KAIMYNAIS ...

Klausimas:
Norėčiau pirkti sklypą sodų bendrijoje gyvenamajam namui statyti, bet įtariu, kad dalis sklypo užimta kaimynų.  Kokių institucijų parašai turi būti kadastrinių matavimų byloje? Ar sklypo ribos turi būti suderintos su gretimo sklypo savininkais, ar  turi būti pažymėtos riboženkliais? 
Atsako Dovilė Aleksienė, UAB "Statikada"  technikos direktorė

Jeigu kyla įtarimas, kad žemės sklypo dalis yra užimta, vienintelis sprendimas - daryti geodezinius žemės sklypo matavimus ir tikslinti ribas (jei tokie matavimai neatlikti ar atlikti vietinėje koordinačių sistemoje). Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, turi išsiųsti kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams, kurie nepasidarę geodezinių matavimų, į žemės sklypo ribų paženklinimą ir surinkti iš jų parašus. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209, žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmuo (vykdytojas), atitinkantis matininko kvalifikaciją. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209, Lietuvoje patvirtinti riboženklių įtvirtinimo standartai. Praktikoje dažniausiai pasirenkami metaliniai riboženkliai.
Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t. t.) arba eina palei vandens telkinius - marias, ežerus, tvenkinius, upes, upelius, melioracijos griovius ir tuo atveju, kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys ir riba nustatoma jų viduriu.
Žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka. Įtvirtintų riboženklių vietovėje padėtis nustatoma stačiakampėmis koordinatėmis 1994 metų Lietuvos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje (LKS-94).
Už riboženklių apsaugą atsako žemės sklypo savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o asmuo (asmenys), sunaikinęs ar sugadinęs riboženklius atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. 

Daugiau:

Inžinieriniai geologiniai tyrimai

2013 M. VISUOTINIO SUSIRINKIMO MEDŽIAGA (PAPILDYTA 2013.09.02 d.GAVUS PROTOKOLUS)

Tekstas sunkokai įskaitomas.Pabandykite pasididinti: laikydami paspaudę klavišą  Ctrl ir spauskite klavišą + arba du kartus  ++

2013 m. Sodo "Žara" valdybos ataskaita Visuotiniam susirinkimui

Revizijos komisijos ataskaitos dalis, kurios Visuotinio susirinkimo nutarimu apjungtos

SKELBIMAS

Š.m. birželio mėn 12 dieną 18 val. Konstitucijos pr. 25 "Mėlynojoje salėje" įvyks visuotinis sodininkų bendrijos narių pakartotinis susirinkimas.

Darbotvarkė:

1.valdybos ataskaita;

2.revizijos komisijos ataskaita;

3.valdybos 2011-2012 finansinė ataskaita;

4.2013 metų sąmatos svarstymas;

5.nario mokestis;

6.2013/2014 metų sąmatos svarstymas .

7. Papildyti įstatus:

7.1 p. 60.1 Sodininkų bendrijos teritorijoje esantys bendro naudojimo keliai, vadovaujantis valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti perduoti Vilniaus rajono savivaldybei;

7.2 p.60.2 pagal parengtą patvirtintažemės formavimo – pertvarkymo projektą, ar kitą planavimo dokumentą bendrija išsiperkažemės sklypus įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

8.Sodo bendrijos valdymo organo rinkimai: valdyba/ pirmininkas, revizijos komisija.

9.Kiti klausimai.

SODO ŽARA PLANAS 2009 m.

Gatvių pavadinimai šiame plane klaidingi, todėl jų ieškokite blogo pradžioje esančiame plane, fotografuotame nuo skydo ties įvažiavimu į sodą, kuris patalpintas šios svetainės pradžioje.

ŽAIBOSAUGA

Paprasčiausia apsauga nuo žaibo

Prasidėjus audrų sezonui, iškyla pastatų apsaugos nuo žaibo problema.

Geriausia, kai žaibolaidį įrengia profesionalūs specialistai, nors savo pastatus bent kuriam laikui nuo pavojaus galima apsaugoti ir pačiam.

Virš pastato ištempiama varinė viela, kurios skerspjūvio plotas – apie 2,5 kv. mm (jei turimo laido skerspjūvio plotas 1,5 kv. mm, reikia susukti du tokius laidus), skersmuo – apie 1,8 mm. Pastato galuose laidai turi kyšoti ne mažiau kaip 0,1 m. Laidas įkasamas į žemę: molyje – į 0,5 m gylį, smėlyje – į 0,8 m gylį. Į molį įkasama ne trumpesnė kaip 2 m laido atkarpa, į smėlį – apie 15 m. Maždaug tokio ilgio įžeminimas turi būti ir sunkesniame grunte, jei jis labai sausas.

Naudojamas laidas be izoliacijos. Deginant valyti ją nepatartina – susilpnės mechaninis, taip pat elektrinis atsparumas.

Jeronimas Kaladė 
Inžinierius

PROTOKOLŲ IR PAŽYMŲ PAVYZDŽIAI

ŠIUOS PROTOKOLUS IR PAŽYMĄ IŠDAVĖ ORGANIZACIJA MONTAVUSI IŠNEŠTĄ Į LAUKĄ, ELEKTROS APSKAITĄ KIEKVIENAM SODŲ BENDRIJOS NARIUI

KAM REIKALINGAS  30,0 Lt KAINUOJANTIS PAPILDOMAS DOKUMENTAS, KURIO NIEKAS NEGAVO, NES VALSTYBINĖ ENERGETIKOS INSPEKCIJA TOKIŲ DARBŲ NET NEATLIEKA.