LIETUVOS RYTAS 2013.08.26 d. 8 pusl. LR korespondentė Audrė Srėbalienė
Prieš metus įsigaliojusios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos kol kas neišlygino nė vieno sodininkų bendrijas vagojančių šunkelių duobės.
Nuo 2013-ųjų sausio bendrijų kelių priežiūra turi rūpintis savivaldybės, bet pastarosios tokios prievolės kratosi lyg velnias kryžiaus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ne kartą aiškino, kad centrinė valdžia, kitiems numesdama rūpesčius, bet neskirdama finansavimo, mano, jog viską išsprendžia. Tad 15 tūkst. kilometrų gatvelių sodininkų bendrijose ir šį rudenį bus neišbrendamos.
Vienos sodininkų bendrijos, pernai atsiradus įstatymui, išsyk numojo ranka. Kitos surinko iš gyventojų pinigus kadastriniams matavimams atlikti. Tačiau niekam to neprireikė.
"Sodininkai veltui išleido pinigus, kuriuos surinko. Niekam tie matavimai šiuo metu nereikalingi", - sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Eidigintas Germanavičius.
Nors numatyta, kad šias išlaidas turi kompensuoti savivaldybės, kol kas poįstatyminiai teisės aktai to daryti jų neįpareigojo.
Šiuo metu sodininkų bendrijos - trejopos. Vienos įkurtos miestų teritorijose, kitos - greta miestų, trečios gerokai nuo jų nutolusios.
"Jos ateityje vis tiek išnyks. Tos, kurios yra miestuose ar šalia jų, turi būti perduotos miestų žiniai. Visos kitos turėtų tapti kaimo gyvenvietėmis", - įsitikinęs E. Germanavičius.
Tačiau kol sodininkų bendrijos kybo tarp dangaus ir žemės, jos negali pasinaudoti jokia ES parama: nei ta kuri skiriama gyvenviečių infrastruktūrai sutvarkyti, nei ta, už kurios lėšas yra įgyvendinami vandentvarkos projektai ...
Aplinkos ministro Valentino Mazuronio įsakymu prieš pora mėnesių buvo sudaryta darbo grupė soduose gyvenančių žmonių bėdoms spręsti. Iki lapkričio ji turi parengti teisės nuostatus, kurie gal būt padės tvarkyti sodininkų bendrijų kelius.
Plačiau skaitykite minėtame straipsnyje ...
2013 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis
2013 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis
AR SKLYPO RIBOS TURI BŪTI SUDERINTOS SU KAIMYNAIS ...
Klausimas:
Norėčiau pirkti sklypą sodų bendrijoje gyvenamajam namui statyti, bet įtariu, kad dalis sklypo užimta kaimynų. Kokių institucijų parašai turi būti kadastrinių matavimų byloje? Ar sklypo ribos turi būti suderintos su gretimo sklypo savininkais, ar turi būti pažymėtos riboženkliais?
Atsako Dovilė Aleksienė, UAB "Statikada" technikos direktorė
Jeigu kyla įtarimas, kad žemės sklypo dalis yra užimta, vienintelis sprendimas - daryti geodezinius žemės sklypo matavimus ir tikslinti ribas (jei tokie matavimai neatlikti ar atlikti vietinėje koordinačių sistemoje). Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, turi išsiųsti kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams, kurie nepasidarę geodezinių matavimų, į žemės sklypo ribų paženklinimą ir surinkti iš jų parašus. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209, žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmuo (vykdytojas), atitinkantis matininko kvalifikaciją. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209, Lietuvoje patvirtinti riboženklių įtvirtinimo standartai. Praktikoje dažniausiai pasirenkami metaliniai riboženkliai.
Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t. t.) arba eina palei vandens telkinius - marias, ežerus, tvenkinius, upes, upelius, melioracijos griovius ir tuo atveju, kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys ir riba nustatoma jų viduriu.
Žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka. Įtvirtintų riboženklių vietovėje padėtis nustatoma stačiakampėmis koordinatėmis 1994 metų Lietuvos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje (LKS-94).
Už riboženklių apsaugą atsako žemės sklypo savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o asmuo (asmenys), sunaikinęs ar sugadinęs riboženklius atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Norėčiau pirkti sklypą sodų bendrijoje gyvenamajam namui statyti, bet įtariu, kad dalis sklypo užimta kaimynų. Kokių institucijų parašai turi būti kadastrinių matavimų byloje? Ar sklypo ribos turi būti suderintos su gretimo sklypo savininkais, ar turi būti pažymėtos riboženkliais?
Atsako Dovilė Aleksienė, UAB "Statikada" technikos direktorė
Jeigu kyla įtarimas, kad žemės sklypo dalis yra užimta, vienintelis sprendimas - daryti geodezinius žemės sklypo matavimus ir tikslinti ribas (jei tokie matavimai neatlikti ar atlikti vietinėje koordinačių sistemoje). Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, turi išsiųsti kvietimus gretimų žemės sklypų savininkams, kurie nepasidarę geodezinių matavimų, į žemės sklypo ribų paženklinimą ir surinkti iš jų parašus. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209, žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmuo (vykdytojas), atitinkantis matininko kvalifikaciją. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209, Lietuvoje patvirtinti riboženklių įtvirtinimo standartai. Praktikoje dažniausiai pasirenkami metaliniai riboženkliai.
Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba natūraliais vietovės objektais (medžių eile, gyvatvore, kapitaline tvora, grioviu ir t. t.) arba eina palei vandens telkinius - marias, ežerus, tvenkinius, upes, upelius, melioracijos griovius ir tuo atveju, kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys ir riba nustatoma jų viduriu.
Žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka. Įtvirtintų riboženklių vietovėje padėtis nustatoma stačiakampėmis koordinatėmis 1994 metų Lietuvos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje (LKS-94).
Už riboženklių apsaugą atsako žemės sklypo savininkas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o asmuo (asmenys), sunaikinęs ar sugadinęs riboženklius atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Daugiau:
Inžinieriniai
geologiniai tyrimai
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)